Lietuvos visuomenė ne kartą yra pareiškusi valią ir atkreipusi dėmesį, kad Lietuvoje žmogaus embrionai būtų laidojami ne kaip anatominė atlieka, o kaip mirusiųjų kūnai. Todėl pagal LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 519 „Dėl valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plano patvirtinimo“ 2014-2015 metais Aplinkos ministerijos ir Sveikatos ministerijos sudarytai tarpinstitucinei ekspertų grupei buvo pavesta išspręsti klausimus dėl medicininių atliekų tvarkymo. Dar po dvejų metų Lietuvos žmones pasiekė Lietuvos Respublikos įstatymų ir ministrų įsakymų pakeitimai.
2017 m. gruodžio 7 d. LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404, 1, 2, 6, 13, 15, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatyme (įstatymas įsigaliojo nuo 2018 m. gegužės 1 d.) pasikeitė sąvokos ir žmogaus palaikai apibrėžiami kaip mirusio žmogaus kūnas, jo dalys, priešlaikinio gimdymo vaisius, taip pat žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės, kai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka yra išreikšta tėvų (vieno iš tėvų) valia vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės kremuoti ir (ar) laidoti.
Pagal 2018 m. gegužės 10 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-570 „Dėl Žmogaus vaisiaus (vaisių) iki 22-os nėštumo savaitės atidavimo tėvams (vienam iš tėvų) kremuoti ir (ar) laidoti tvarkos aprašo patvirtinimo“ žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės įgavo teisę būti paimtas(-ti) iš gydymo įstaigos, kai to pageidauja tėvai (vienas iš tėvų). Šio įsakymo II skyrius numato vaisiaus atidavimo tėvams (vienam iš tėvų) tvarką: „vaisius atiduodamas tėvams (vienam iš tėvų) kremuoti ar laidoti, jeigu pateikiamas įstaigos vadovui prašymas ne vėliau kaip per keturias dienas nuo ginekologinės procedūros atlikimo moteriai dienos“, o „įstaigos vadovo paskirtas darbuotojas privalo tėvams (vienam iš tėvų) atiduoti vaisių ne vėliau kaip per vieną dieną nuo prašymo gavimo dienos“, tėvams pasirašant, kad vaisių iš gydymo įstaigos pasiėmė. Šio įsakymo baigiamosiose nuostatose atkreipiamas dėmesys, kad „jeigu tėvai (vienas iš tėvų) nepasiima vaisiaus per tris dienas nuo Prašymo pateikimo sveikatos priežiūros įstaigos vadovui dienos, vaisius kremuojamas ir (ar) laidojamas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka“.
Taip pat žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės gali būti garbingai ir teisėtai palaidotas(-ti) pagal 2018 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 409 dėl LR Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. Nutarimo Nr. 1270 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ pakeitimą (įsigaliojo nuo 2018 m. gegužės 7 d.) išduodant leidimą laidoti, skiriant kapavietę neatlygintinai arba nišą kolumbariume (jeigu jis yra), arba kremuotus žmogaus palaikus leidžiant išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Pagal šį nutarimą kreipiantis ir pildant prašymą dėl laidojimo vietos ar kremavimo ir kremuotų palaikų laikymo, pateikiamas Sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumento išrašas, t. y., gydymo įstaigos išduotas medicininis išrašas/siuntimas (forma Nr. 027/a) moteriai, kurios vaisių (vaisius) iki 22 nėštumo savaitės norima laidoti. Nurodomi moters duomenys, data, išduoto medicininio išrašo išdavimo data.
Pasikeitę teisės aktai įteisino sąmoningų Lietuvos piliečių teisėtą valią pagarbiai elgtis su Žmogaus gyvybe nuo pradėjimo momento iki mirties.
Šie metai, kūdikio netektį išgyvenančioms šeimoms, į pagalbą ateina ir su naujais informaciniais leidiniais – bukletais, kurie bus pasiūlyti daugumai Lietuvos gimdymo bei akušerijos ir ginekologijos skyrius turinčių gydymo įstaigų. Bukletai trumpai ir struktūruotai atsako į 10 tėvams rūpimų temų: „Kai kūdikis miršta prieš gimstant“, „Atsisveikinimas su kūdikiu“, „Tėčiams“, „Pagalba vaikams po kūdikio netekties“, „Šeimai ir draugams“, „Informacija ir parama seneliams“, „Kitas nėštumas“, „Seksualiniai santykiai po kūdikio mirties“, „Grįžimas į darbą po kūdikio mirties“ ir bukletas, skirtas medicinos personalui: „Bendravimo su kūdikio gedinčiais tėvais rekomendacijos medicinos personalui“. Bukletus galima skaityti www.kudikiontektis.lt svetainėje. (Bukletų vertimui ir leidybai gautas „Sands“ (Stillbirth and Neonatal Death Charity) leidimas, 2018. „Sands“ yra registruota labdaringa organizacija, veikianti Anglijoje, Velse ir Škotijoje. Bukletus lietuvių kalba parengė Būsimų ir esamų mamyčių ir tėvelių asociacija „Gandras“ ir VšĮ „Ugdymo ir konsultavimo centras“. Leidiniai yra asociacijos „Gandras“ kartu su partneriais vykdomo projekto „Šeimos ašara“ (Kompleksinė psichosocialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio) dalis. Projektą finansuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Projekto partneriai: asociacija „Padedu augti“, Palangos miesto Socialinių paslaugų centras, Palangos švietimo pagalbos tarnyba, Telšių vyskupijos Palangos dekanato šeimos centras, Palangos miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras). Tėvams, išgyvenantiems kūdikio netektį gimdymo metu, vis dar jaučiamas informacinės pagalbos trūkumas ir šie paramos bukletai – tai pirmas žingsnis siekiant, kad tėvai gautų išsamią informaciją, susijusią su netekties išgyvenimais. Bukletuose yra pateikiama gedinčių tėvų patirtis, specialistų rekomendacijos ir kt. Su bukletų pagalba gedinčių tėvų poreikiai taps suprantamesni medikams. Taip pat paramos bukletai sumažins medikų patiriamą stresą, kurį sukelia nežinojimas, ką sakyti ir kaip elgtis. Nauji leidiniai šių metų spalio 4 d. buvo pristatyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje ir Neonatologijos klinikoje nuo 2006 m. krizes ir netektį užklupusias šeimas konsultuoja socialinis darbuotojas, nuo 2015 m. – medicinos psichologas. LR sveikatos apsaugos ministras savo 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. V-900 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ suvestinėje, naujoje redakcijoje (galiojančioje nuo 2018 m. liepos 31 d.), VIII skyriuje pateikia Antrinio B lygio paslaugas teikiančių įstaigų kokybės rodiklius ir IX skyriuje Perinatologijos centrų kokybės rodiklius, tarp kurių pažymėta, kad būtų teikiamos socialinio darbuotojo, medicinos psichologo, žindymo konsultanto paslaugos. Specialistams dirbant tarpdisciplininėje komandoje galima geriau užtikrinti kokybiškas paslaugas ir visapusiškai atliepti tėvų poreikius krizinėse situacijose. Medicinos personalas, dirbdamas vienoje komandoje su socialiniais darbuotojais, psichologais bei bendradarbiaudamas su nevyriausybinių organizacijų sektoriumi bei tėvų asociacijomis išplečia savo pagalbos ribas. Šalia minėtų specialistų nuo 2016 m. į tarpdisciplininę pagalbą sunkiu pacientui ir jo šeimai momentu Kauno klinikose įsijungė sielovados specialistas, kuris užpildo dvasinės pagalbos sferą sveikatos priežiūros įstaigoje. Šio specialisto pagalba stipriai jaučiama Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje ir Akušerijos ir ginekologijos klinikoje.
Asociacijos „Padedu augti” šeimos gerovės specialistai, turintys bendradarbiavimo sutartį su Kauno klinikomis, teikia psichosocialinę ir savitarpio pagalbą tėvams, gimus naujagimiui anksčiau laiko ir jį praradus. Taip pat teikia paramą tėveliams Kauno klinikų Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje dovanodami mirusiems naujagimiams drabužėlį, o norintiems pasidaryti atminimui delniuko ir pėdutės įspaudą dovanoja įspaudų rinkinį.
Tėvams, išvykus iš ligoninės po patirtos kūdikio (kūdikių) netekties nėštumo metu, prieš ir po gimdymo, savo pagalbą Lietuvoje gali pasiūlyti šios įstaigos.
VšĮ „Ugdymo ir konsultavimo centras“ teikia psichologinę individualią ir grupinę savitarpio pagalbą tėvams, patyrusiems kūdikio netektį prieš, per ar po gimdymo (8 676 87545).
Būsimų ir esamų mamyčių ir tėvelių asociacija „Gandras“ (Klaipėdos regione) teikia individualią psichologinę ir savitarpio pagalbą tėvams, išgyvenantiems dėl kūdikių netekčių jelena.bachlina@gmail.com (8 614 10925).
Kauno arkivyskupijos Šeimos centras teikia individualią tęstinę psichosocialinę pagalbą netekus kūdikio nėštumo metu ar po gimdymo, palydi gedėjimo procese (8 37 321122).
„Rachelės vynuogyno rekolekcijos“ (parengta pgl. hab. dr. Theresa Burke metodiką, kuri buvo kuriama virš 15 metų . Šis modelis išplitęs virš 40 pasaulio šalių). Rekolekcijų tikslas atverti praradimo skausmą, išgedėti sielvarto jausmus, atrasti naują gyvenimo perspektyvą, žvilgsnį į gyvenimą, į savo gyvenimo istoriją ir į save pačią, į savo moteriškumą ir į vyriškumą, naujai atrasti motinystę ir tėvystę.
Pasaulyje jau 35 metus spalio 15 d. minima Kūdikio netekties diena (Baby Loss Awarness Day). Ši diena buvo pradėta minėti JAV 1983 metais. Šią dieną prisimenami visi mažyliai, išėję per anksti. Tai būdas pasakyti pasauliui, kad nesame abejingi kitų skausmui ir kad šie vaikučiai toliau gyvena artimųjų mintyse bei širdyse. Tą dieną sutartą valandą negimusių kūdikių atminimui pagerbti ant palangių uždegamos žvakutės. Tai būdas parodyti pasauliui, jog esame neabejingi kitų skausmui kuriant tarpusavio palaikymo tinklą, siekiant nepalikti gedėti vienų negimusio kūdikio tėvų. Pasauliui pranešama, kad šie vaikučiai yra, buvo ir toliau gyvena savo artimųjų mintyse ir širdyse.
Informaciją pateikė:
Aušra Mazgienė, Kauno klinikų Neonatologijos ir Akušerijos ir ginekologijos klinikų socialinė darbuotoja
Kristina Navickienė, VšĮ „Ugdymo ir konsultavimo centras“ psichologė
Jelena Bachlina, medicinos psichologė, asociacijos „Gandras“ pirmininkė
Aušra Bačėnė, Kauno arkivyskupijos Šeimos centro socialinė darbuotoja, Profesinių santykių konsultantė
